El. saugumas ir programa „eTwinning“

  • B4: Socialiniai tinklai ir visuomeninė žiniasklaida

  • Q14: Ar mokyklos turėtų naudotis internetiniais socialiniais tinklais ir visuomenine žiniasklaida?

    2. Ryšys su bendruomenės nariais ir tėvais, kurie naudojasi soc. tinklais „Facebook“, „Pinterest“, „Yammer“, „Twitter” ir kitais.Mokyklos narystė socialiniame tinkle, pavyzdžiui, programos „eTwinning“, gali būti vertingu ištekliumi ne tik profesinio tobulinimo veiklai, bet ir realioms kalbinėms situacijoms užsienio kalbų pamokose. Tačiau mokyklų, besinaudojančių kitais internetiniais socialiniais tinklais bei visuomenine žiniasklaida, pav., „Twitter“, klausimas kelia diskusijas su argumentais už ir prieš: nuo teigiamos reklamos, kurią mokyklai gali daryti aktyvus dalinimasis įrašais iš rinkodaros pusės, iki internetinių patyčių rizikos bei internetinės draugystės tarp mokytojų ir mokinių problemų. Naudojantis visuomenine žiniasklaida bei socialiniais tinklais mokyklose svarbiausia atkreipti dėmesį į teises bei pareigas internete. Socialiniai tinklai mokykloms gali daryti ne tik reklamą, bet ir duoti kitokios naudos, pavzydžiui:

    1. Profesinis tobulinimas apie technines ir visuomenės informavimo priemones mokytojams.
    2. Šiuolaikiškų, inkliuzinių ir alternatyvaus mokymosi metodų taikymas.
    3. Ryšys su bendruomenės nariais ir tėvais, kurie naudojasi soc. tinklais „Facebook“, „Pinterest“, „Yammer“, „Twitter” ir kitais.
    4. Glaudesnis bendravimas su tėvais, jei jie yra mokyklos, klasės ar projekto soc. tinklo „Facebook“ grupės nariai.
    5. Tarpdalykinis bendravimas su kitomis mokyklomis.
    6. Kalbos mokymasis.
    7. Mokymasis bendradarbiaujant ir dalinimasis su bendraminčiais panašių pomėgių grupėse.
    8. Bendradarbiavimas tinkle su kolegomis iš savo šalies bei iš viso pasaulio.
    9. Realaus pasaulio pavyzdžių integracija į mokymą.

  • Q15: Nuo kokio amžiaus galima kurti paskyras soc. tinkluose „Facebook“, „Twitter“ ar „Snapchat“?

    „Kodėl aš negaliu eiti į „Facebook“?“ - su tokiu klausimu anksčiau ar vėliau susiduria dauguma mokytojų arba jau susidūrė. Kadangi visuomeninės žiniasklaidos svetainių yra tikrai daug, gali būti sunku sekti, kuriomis iš jų jūsų mokiniai gali naudotis ir kada. Naujausi duomenys rodo, kad 78 procentai vaikų iki 13 metų amžiaus turi mažiausiai vieną soc. tinklo paskyrą, o toks amžius yra minimalus daugumoje soc. žiniasklaidos svetainių. Nepaisant taikomų amžiaus apribojimų, daug vaikų spaudžia savo tėvus, kad jie sukurtų jiems paskyras, nors jie ir nėra sulaukę tinkamo amžiaus.

    Jei norite sužinoti daugiau apie šiuo metu populiariausių programėlių, kuriomis naudojasi vaikai ir jaunimas (bei suaugę), privatumo ir saugumo nustatymus, spauskite čia.

  • Q16: Kaip reiktų elgtis bendraujant su kitais žmonėmis internete?

    Visos internetinės bendruomenės turi savo elgesio bendruomenėje taisykles, kurios kartais vadinamos bendruomenės taisyklėmis. Programoje „eTwinning”, pavyzdžiui, visi užsiregistravę naudotojai turi laikytis elgesio kodekso. Labai svarbu, kad nariai žinotų, kas yra tinklo etiketas, bei laikytųsi jo, kad darbinė atmosfera būtų gera ir visi jaustųsi saugiai. Dažniausiai tai yra bendro pobūdžio gero elgesio taisyklės bei kiti geri įpročiai, kurių laikomasi bendraujant. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mums bendraujant internete dalis informacijos yra nepasiekiama, pavyzdžiui: balso tonas, gestai ir pan. Todėl labai lengva neteisingai suprasti, ką sako kiti, arba „ištraukti“ žodžius iš konteksto. 

    Naudingi šaltiniai: 

    1. Programa „eTwinning“ turi savo tinklo etiketo taisykles, su kuriomis galite susipažinti programos portale. Jas rasite čia.
    2. Susipažinkite su elgesio taisyklėmis bei nurodymais, kurių privaloma laikytis pačiose populiariausiose internetinėse bendruomenėse: 
    a. „Facebook
    b. „YouTube
    c. Twitter
    d. Instagram
    e. „Snapchat
    3. Be to, susipažinkite su tyrimu, kurį atliko organizacija „Kent County Council“. 
    4. Svetainės „Geresnis internetas vaikams“ skyrelyje apie internetines paslaugas pateikiama svarbiausia informacija apie populiariausias programėles, socialinių tinklų svetaines bei kitas platformas, kuriomis šiuo metu dažniausiai naudojasi vaikai ir jaunimas (bei suaugę). 

  • B5: Internetinio bendravimo už programos „eTwinning“ ribų iššūkiai

  • Iššūkiai

    Dažnai žmonės, naudodamiesi internetinėmis bendravimo priemonėmsi, net nesuvokia, kokį poveikį jų elgesys gali daryti kitiems, pavyzdžiui, tai, kas prasideda, kaip linksmas pokštas, gali lengvai peraugti į rimtesnį internetinių patyčių atvejį. Be to, jaunimas turi suprasti, kad internete žmonės ne visada būna tuo, kuo jie dedasi esą (išskyrus bendruomenes, pav., „eTwinning“, kur visi naudotojai yra patikrinami) ir tiems jaunuoliams reikia padėti išsiugdyti neatskiriamą savisaugos jausmą internetinėse situacijose.

  • Q17: Ką turėtų daryti mokytojai, jei jų mokiniai patiria internetines patyčias?

    Štai keletas patarimų, kuriais galite pasinaudoti su savo mokiniais:

    Svarbu žinoti, kad tu dėl to nekaltas. Kartais žmonės patyčiomis vadina nesutarimą tarp dviejų žmonių. Bet jei kas nors nuolat žiauriai elgiasi su tavimi, tai jau yra patyčios, ir dėl to tu negali kaltinti savęs. Nė vienas nenusipelnė, kad su juo būtų žiauriai elgiamasi.

    Nereaguok ir neatsakyk į patyčias tuo pačiu. Kartais agresoriai būtent to ir laukia, nes jie mano, kad taip jie tampa galingesni už tave, o tu juk nenori suteikti priekabiautojui galių. Jei bandysi į patyčias atsakyti tuo pačiu, pats tapsi priekabiautoju, o vienas menkas poelgis gali paskatinti grandininę reakciją. Jei gali, pasitrauk. Jei negali, kartais humoras nuginkluoja priekabiautoją arba nukreipia jo dėmesį.

    Išsaugok įrodymus. Vienintelis geras dalykas apie internetines arba telefonines patyčias yra tas, kad dažniausiai jas galima užfiksuoti ar išsaugoti bei parodyti kam nors, kas gali padėti. Galite išsaugoti įrodymus, jei reikalai komplikuotųsi.

    Liepk priekabiautojui sustoti. Tai priklauso tik nuo tavęs – nedaryk to, jei nesijauti tam pasiruošęs, nes tau reikia labai aiškiai pasakyti, kad tu tokio elgesio daugiau netoleruosi. Galbūt iš pradžių tau reikės pasitreniruoti su kuo nors, kuo tu pasitiki, pavyzdžiui, tėvais ar geru draugu.

    Kreipkis pagalbos – ypač jei toks elgesys [SS1] tave liūdina. Tu nusipelnei paramos. Galbūt yra, kas galėtų išklausyti, padėtų suprasti, kas vyksta, ir išspręsti problemą: gal draugas, giminaitis ar gal net suaugęs, kuriuo tu pasitiki.

    Pasinaudok esamomis techninėmis priemonėmis. Dauguma soc. žiniasklaidos programėlių ir paslaugų leidžia užblokuoti asmenį. Nesvarbu, su kokiu priekabiavimu susidūrei programėlėje - teksto, komentaro ar pažymėtų nuotraukų - padaryk paslaugą ir užblokuok asmenį. Be to, gali pranešti apie problemą paslaugos tarnybai. Tikėtina, kad tai išspręs problemą, o kol lauksi pagalbos, geriausia tokioje situacijoje niekaip nereaguoti.

    Jei susidūrei su grasinimais ar fiziniu smurtu, kreipkis į savo vietos policiją (su tėvelių ar globėjų pagalba) ir pranešk apie tai mokyklos administracijai.

    Saugok savo paskyras. Niekam neatskleisk savo slaptažodžio, net savo artimiausiems draugams, nes gali nutikti taip, kad jie artimi bus ne amžinai. Apsaugok slaptažodžiu savo telefoną, kad niekas negalėtų juo pasinaudoti už tave.

    Jei kas nors priekabiauja prie tavo pažįstamo, imkis veiksmų. Jei vien tiks stovėsi šalia ir žiūrėsi, priekabiautojui suteiksi galių ir niekuo nepadėsi nukentėjusiam. Geriausia yra bandyti sustabdyti priekabiautoją pasipriešinant jo veiksmams. Jei patyčių sustabdyti negali, padėk nukentėjusiam. Jei jis tavo draugas, išklausyk jį ir pagalvok, kaip galėtum padėti. Kartu aptarkite, ar reikia pranešti apie patyčias. Jei dar nesate draugai, net vienas geras žodis gali sumažinti skausmą. Mažiausia, ką gali padaryti, - tai nesuteikti palaikymo ar teigiamo dėmesio priekabiautojui.

    Dar keletas patarimų mokytojams - pasidalinkite jais su kolegomis

    Supraskite, jums pasisekė, jei jūsų mokinys kreipiasi pagalbos. Dauguma jaunų žmonių nesako savo tėvams ar mokytojams apie internetines ar tiesiogines patyčias. Jeigu jūsų vaikui ar mokiniui trūksta miego, jis nenori eiti į mokyklą ar atrodo sunerimęs naudodamasis kompiuteriu ar telefonu, kuo ramiau ir nuoširdžiau pasiteiraukite, kas yra. Drąsiai paklauskite, gal tai susiję su blogu elgesiu ar socialinėmis problemomis. Net jeigu ir susiję, nespręskite iš karto, kad tai patyčios. Nesužinosite to, kol neišklausysite visos istorijos iš vaiko lūpų.

    Dirbkite kartu su savo mokiniu. Yra dvi priežastys, kodėl jūs turėtumėte įtraukti mokinį į problemos sprendimą. Dėl tiesioginių ar internetinių patyčių dažniausiai prarandama savigarba ar situacijos kontrolė, todėl vaiko įtraukimas į problemos sprendimą padeda jam jas atgauti. Antroji priežastis susijusi su kontekstu. Kadangi patyčios beveik visada susijusios su mokyklos gyvenimu ir mūsų vaikai supranta šią situaciją bei kontekstą geriau nei suaugusieji, jų požiūris yra labai svarbus norint įsigilinti į situaciją bei rasti sprendimą. Galbūt norėsite asmeniškai pasikalbėti su kitais, bet pasakykite apie tai savo vaikui ir papasakokite, kaip sekėsi. Tai yra jūsų vaiko gyvenimas, todėl pats vaikas turi dalyvauti problemos sprendime.

    Reaguokite apgalvotai, ne skubotai. Dažnai suaugę nesupranta, kad jie gali net pabloginti vaikui ar mokiniui reikalus, jei jie imasi skubotų veiksmų. Daug internetinių patyčių atvejų yra susiję su kito asmens sumenkinimu (žeminimu bei atskyrimu), kas, priekabiautojo nuomone, sustiprina jo galią bei statusą. Jei reaguosite viešai arba jei jūsų vaiko ar mokinio bendraamžiai sužinos net apie slaptą susitikimą su mokyklos administracija, jo sumenkinimas bei atskyrimas gali dar padidėti. Būtent todėl bet kokia jūsų reakcija turi būti labai gerai apgalvota.

    Reikalinga daugiau nei viena nuomonė. Jūsų vaiko ar mokinio pasakojimas apie tai, kas nutiko, gali būti visiškai nuoširdus, bet atminkite, kad vieno žmogaus tiesa nebūtinai yra tiesa visiems. Jums reikės išklausyti ir kitų nuomones bei jas priimti. Kartais vaikai įsitraukia į grandininę reakciją, ir dažnai tai, ką matome internete, yra tik viena istorijos pusė.

    Nukentėjusiems labiausiai padeda, kai juos išklauso – nuoširdžiai išklauso – draugas ar suaugęs, kuriam jie rūpi. Būtent todėl, kai jūsų vaikas kreipiasi pagalbos, labai svarbu reaguoti apgalvotai ir įtraukti jį į problemos sprendimą. Dažnai vien nuoširdus išklausymas padeda vaikui atsigauti.

    Svarbiausias tikslas - atgauta savigarba ir didesnis jūsų vaiko ar mokinio atsparumas. Būtent tai, o ne bausmė kažkam, yra geriausias būdas išspręsti problemą ir padėti savo vaikai ar mokiniui atsigauti. Jūsų vaikui ar mokiniui svarbiausia yra atkurti savigarbos jausmą. Kartais tai reiškia pasipriešinimą priekabiautojui, kartais ne. Kartu jūs ir jūsų vaikas ar mokinys galite rasti būdų, kaip tai padaryti.

    Vienas iš teigiamų rezultatų, apie kurį dažnai nepagalvojame (arba negirdime naujienų pranešimuose) - tai atsparumas. Žinome, kad žmonija niekada visiškai neišnaikins blogio bei smurto ir kad patyčios nėra, kaip manė praeities kartos, „normalu“ ar įprasta tam tikrai amžiaus grupei. Mums reikia stengtis kovoti su jomis. Tačiau susidūrus su patyčiomis ir jas nugalėjus, auga mūsų atsparumas. To negalima „parsisiųsti“ ar išmokyti. Mes ugdome šį gebėjimą susidurdami su iššūkiais ir ieškodami būdų, kaip juos spręsti. Todėl kartais yra svarbu leisti patiems tai daryti, tik vaikai turi žinoti, jog mes juos palaikome.

    Daugiau informacijos ir patarimų rasite Jungtinėse Valstijose įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos svetainėje Junkitės saugiai.

    Be to, susipažinkite su patarimais tėvams iš Internetinių patyčių tyrimų centro ir iš Childnet.

  • Q18: Kas yra kibernetinės patyčios?

    Kibernetinės patyčios – dar vadinamos internetinėmis patyčiomis – labai sudėtinga problema. Joms galima priskirti bet kokius pasikartojančius veiksmus, kurie verčia kitus jaustis blogai, nejaukiai ir/arba nesaugiai. Šie veiksmai dažniausiai yra tyčiniai ir gali pasireikšti įvairiomis formomis, pavyzdžiui: žodinėmis, netiesioginėmis ir fizinėmis.

    Tai gali būti tiesioginių patyčių tęsinys, kai technologijos suteikia priekabiautojui papildomas galimybes žeminti auką, arba gali būti ir su niekuo nesusiję. Jos kyla naudojantis praktiškai bet kokia internetinės žiniasklaidos forma: nuo piktų teksto ar vaizdo žinučių telefonu, iki žiaurus turinio įrašų tinklaraščiuose ar socialiniuose tinkluose, el. laiškuose ar trumposiose žinutėse, kenkėjiškų svetainių, sukurtų siekiant pažeminti tam tikrą asmenį, ar virtualaus priekabiavimo internetinių žaidimų, kuriuose dalyvauja daug žaidėjų, metu. Be to, (internetinės) patyčios gali pasireikšti ir atskirtimi (pav., kai kas nors paskelbia įrašą, bet niekas jo nekomentuoja ar nespaudžia mygtuko „patinka“).

    Kibernetinės patyčios skiriasi nuo kitų patyčių formų: jos gali įsiveržti į aukos namus ar asmeninę erdvę, potenciali auditorija yra daug didesnė, žeminančio turinio žinutės ar vaizdai gali plisti daug greičiau ir sunku kontroliuoti bei/arba pašalinti tai, kas skelbiama ar plinta elektroninėje erdvėje. Be to, dėl savo anoniminio pobūdžio, dažnai sunku susieti kibernetines patyčias su tam tikru asmeniu. Būtent dėl to, žmonės, kaip kaltininkai ar liudininkai, gali būti įtraukti į veiklas, apie kurias realiame pasaulyje jie net neįsivaizduoja.

  • Q19: Ką daryti, jei susiduriu su kibernetinių patyčių atveju savo klasėjė?

    Kibernetines ir kitokio pobūdžio patyčias spręskite visos mokyklos mastu. Aiškiai informuokite visus mokyklos bendruomenės narius – mokinius, mokytojus, pagalbinį personalą ir tėvus - apie kovos su patyčiomis strategiją. Visi turi žinoti, kaip pranešti apie patyčias ir kokios bus pasėkmės, jei patys įsitrauks į patyčias.

    Susipažinkite su ištekliais, kurie buvo sukurti projekto „ENABLE“ - Europos tinklas prieš patyčias mokymosi ir laisvalaikio aplinkoje - metu.

  • Q20: Kaip reaguoti į netinkamo turinio įrašus ir vaizdus?

    Seksualinio pobūdžio žinutės - tai problema, apie kurią nuolat kalbama žiniose. Ji apibūdinama, kaip seksualinio pobūdžio teksto ar vaizdo žinučių kūrimas, siuntimas bei dalinimasis jomis ir dviprasmiškų nuogų ar apsinuoginusių asmenų nuotraukų siuntimas mobiliaisiais telefonais ar internetu. Tyrimai rodo, kad tokio pobūdžio veikla tampa įprasta šių laikų paauglių gyvenime. Kadangi technologijos ir ypač mobilieji įrenginiai mus lydi visur, tai reiškia, kad jaunimas su savimi visuomet turi kamerą bei gali fotografuoti, kada panorėję, o kartais net per klaidą. Daugumoje šalių už seksualinio pobūdžio žinutes taikoma teisinė atsakomybė ir dažniausiai nuogo asmens, kuris yra jaunesnis nei 18 metų amžiaus, nuotrauka yra laikoma nusikalstamo pobūdžio ar vaikų seksualine prievarta.

    Mokyklos privalo sudaryti vaikams galimybes pasikalbėti apie problemas, su kuriomis jie susiduria internete, ir ypač apie seksualinio pobūdžio žinutes. 

    Veiksmai, kurių reikėtų imtis:

    Užtikrinti, kad visi suprastų, kas yra seksualinio pobūdžio žinutės ir kokios yra mokyklos nuostatos, susijusios su šia problema, bei kad tai atsispindėtų vaiko apsaugos strategijoje.
    Sudaryti sąlygas mokykloje vaikams ir jaunimui apie tai kalbėtis ir diskutuoti apie problemas, pav., seksualinio pobūdžio žinučių.
    Organizuoti mokymus personalui ir supažindinti juos su naujienomis, kad jie žinotų, kokios yra rizikos ir iššūkiai, susiję su seksualinio pobūdžio žinutėmis.
    Teikti informaciją tėvams, reikalui esant, ir suprasti, kad jie greičiausiai bus šokiruoti, kai sužinos, kad jų vaikai susiję su seksualinio pobūdžio žinutėmis.

    Daugiau informacijos ir patarimų rasite Vaikų linijos išteklių ir paslaugų skyreliuose.

    Be to, susipažinkite su JK vaikų internetinio saugumo tarybos patarimais.

  • Q21: Kaip padėti mokiniams lavinti tinkamo elgesio internete įgūdžius?

    Kaip tėvas ir/arba mokytojas, jūs turbūt mokėtės, kad pirmiausia reikia uždrausti vaikams bendrauti su nepažįstamais. Taigi dauguma mokytojų ir stengiasi išmokyti savo mokinius nebendrauti su nepažįstamais, ypač internete. Mažus vaikus įtikinti taip nedaryti yra lengviau, bet paaugliai greičiausiai nesilaikys draudimo internete bendrauti su žmonėmis, kurių realiame gyvenime jie nepažįsta. Šiai situacijai reikia diplomatijos: pasinaudoti įvairiomis galimybėmis diskutuoti apie šią problemą bei susijusius pavojus, bet nesužadinti jų smalsumo ar noro nepaklusti draudimui.

    Kalbant su savo vaikais bei mokiniais, jums gali praversti atmintinė „SMART“:

    S, ang., „safe”, reiškia „saugus“: Būti atsargiam dalinantis asmenine informacija su nepažįstamais žmonėmis.
    M, ang., „meeting“, reiškia „susitikimai“: Imtis saugumo priemonių einant susitikti su žmonėmis, su kuriais bendravote tik internetu. Kam nors pasakyti, kur ir kada vyks susitikimas. Likti viešose vietose ir nesutikti su jokiais veiksmais, kurie verčia jus jaustis nepatogiai.
    A, ang., „accepting“, reiškia „priėmimas“: Būti atsargiam, priimant siunčiamus priedus ir informaciją iš nepažįstamų žmonių, nes juose gali būti blogo turinio žinučių ar virusų.
    R, ang., „reliable“, reiškia „patikimas“: Visada pasitikrinti, ar gaunama informacija yra patikima; atminkite, kartais žmonės nėra tuo, kuo jie dedasi esą.
    T, ang., „tell“, reiškia „pasakyti“: Visada pasakyti patikimam suaugusiam, jei kas nors internete jums kelia nerimą ar liūdina.

    Daugiau informacijos ieškokite leidinyje SMART Crew guidance and activities, kurį sukūrė organizacija „Childnet International“.

  • B6: Saugesnio interneto diena

  • Q22: Kas yra saugesnio interneto diena ir kaip programos „eTwinning“ nariai gali joje dalyvauti?

    Pastaraisiais metais Saugesnio interneto diena (SID) tapo svarbiausiu renginiu internetinio saugumo kalendoriuje. Jos idėja gimė 2004 metais ES projekto „SafeBorders“ metu, nuo 2005 metų ją ėmė organizuoti tinklas „Insafe“, kaip vieną iš savo anksčiausių veiklų, o vėliau Saugesnio interneto diena peržengė savo tradicines geografines ribas ir dabar yra minima daugiau nei 100 šalių visame pasaulyje bei visuose žemynuose. Kiekvienais metais Saugesnio interneto diena siekia informuoti apie kylančias naujas internetines grėsmes ir nagrinėja nūdienos aktualijas atspindinčias temas: nuo internetinių patyčių iki socialinių tinklų.

    Saugesnio interneto centrai ir komitetai

    „Insafe“ - tai Europos saugesnio interneto centrų (SIC) tinklas. Kiekvienas nacionalinis centras vykdo informacines bei edukacines kampanijas, vadovauja pagalbos linijai ir glaudžiai bendradarbiauja su jaunimu bei įvairiomis suinteresuotomis institucijomis siekdamas kurti geresnį internetą, pagrįstą moksliniais tyrimais.

    Tačiau saugesnio interneto diena švenčiama ir už Europos ribų. 2009 metais buvo pristatyta saugesnio interneto dienos komitetų idėja, siekiant sustiprinti ryšius su šalimis už tinklo ribų ir investuoti į darnią kampanijos sklaidą visame pasaulyje. Šiuo metu beveik 70 SID komitetų iš viso pasaulio glaudžiai bendradarbiauja su Saugesnio interneto dienos koordinacine komanda, kuri įsikūrusi Europos Sąjungos širdyje - Briuselyje. Jei jūsų šalyje dar nėra SID komiteto, bet norėtumėte įkurti, prašome susisiekti su mumis.

    Parama SID

    Ši svetainė - tai pasaulinės internetinės bendruomenės platforma, kurioje šalys ir tarptautinės organizacijos gali pristatyti savo vietos, nacionalinius ir tarptautinius saugesnio interneto dienos renginius bei veiklas.

    Šiuose puslapiuose jūs rasite daugybę išteklių įvairiomis kalbomis, kurie padės jaunimui, jų mokytojams ir šeimoms kuo geriau pasinaudoti internetinėmis technologijomis. Tai erdvė, kurioje internetinio saugumo bendruomenės vadovai bendrauja su visuomene ir keičiasi idėjomis, žiniomis bei patirtimi vieni su kitais.