article image

Programos „eTwinning“ mokyklos įsipareigojusios dalytis lyderyste

Kaip programos „eTwinning“ mokyklos dalijasi lyderyste? Neįmanoma išskirti vieno būdo, nes skirtingos mokyklos gyvena skirtingai, turi savitą struktūrą, vadovus ir mokytojus.

Dalytis lyderyste – tai visiems mokytojams (ir mokiniams), net ir neturintiems oficialių pareigų, sukurti sąlygas mokykloje skleisti savo patirtį. Du pagrindiniai tos kelionės sėkmės veiksniai yra mokyklos bei vietos konteksto supratimas ir konkrečių galimybių turiningam bendruomenės narių bendradarbiavimui sukūrimas.

Kad pasidalytos lyderystės procesas būtų naudingas mokyklai, svarbiausia, kad būtų aiški mokyklos misija bei vizija, kuriose būtų atsižvelgiama į visą mokyklos kontekstą. Misija reikia dalytis su visais ir, kur tik įmanoma, ją turi įgyvendinti visi mokyklos bendruomenės nariai.

Kasdien įgyvendinant viziją ir misiją, svarbu nepamiršti motyvuoti visų mokyklos bendruomenės narių bei dalytis su jais įkvėpimu ir ieškoti lyderių tarp formalaus bei neformalaus ugdymo mokytojų. Veiksmingas būdas yra stiprinti bendrą bendruomenės narių pajėgumą dalytis savo pasiekimais, susijusias su mokyklos vizija bei misija.

Klausimas: kaip tai padaryti? Vienas iš būdų yra analizuoti, kaip mokytojai bendradarbiauja tarpusavyje, renkant duomenis bei derinant juos visos mokyklos kontekste. Derinant konkrečias bei struktūrizuotas mokytojų bendradarbiavimo galimybes su tam tikros mokyklos konteksto duomenimis, dažnai pasiekiama sėkmingų rezultatų.

Kokie mokiniai mokosi mokykloje? Iš kokios jie aplinkos (šeimos, vietos bendruomenės)? Kokie yra poreikiai, stiprybės, iššūkiai ir galimybės? Kokios mokymo ir mokymosi veiklos tiktų geriausiai? Ką žinome apie tokių pedagoginių galimybių poveikį? Kaip jas išbandyti ir suprasti jų poveikį šiai konkrečiai mokyklai? Pirmas žingsnis – rasti atsakymus į šiuos klausimus. Tam reikia kelių mokytojų indėlio, nes kitu atveju, vienam mokytojui ar lyderiui tektų didžiulė atsakomybė ir daug darbo. Be to, daugiau nei vieno mokytojo indėlis suteikia galimybę sukaupti daugiau pasidalytos patirties ir daugiau žmonių gali analizuoti bei interpretuoti duomenis ir dalytis savo idėjomis. Svarbu turėti suplanuotus susitikimus ir galimybes juos aptarti, kad visi galėtų dalyvauti diskusijoje ir susitarti dėl siūlomų veiklų.

Pasidalyta lyderystė turėtų būti sutelkta į bendradarbiavimą ir sąveiką, o ne tik į veiksmus. Bendradarbiavimo tikslas – atskleisti, remti ir skatinti lyderystę tarp visų mokyklos narių. Yra būdų, kaip padėti mokytojams ugdyti savo kompetencijas ir bendradarbiavimo įgūdžius, pavyzdžiui: laikinosios darbo grupės, teminės komandos ar projektų grupės. Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama darbui kartu, t. y. gerai suplanuotam, organizuotam, koncentruotam ir efektyviam bendradarbiavimui, kad visi galėtų rezultatyviai sąveikauti.

Patricia Wastiau, organizacijos „European Schoolnet“ pagrindinė patarėja mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimais


Gerosios patirties pavyzdžiai iš programos „eTwinning“ mokyklų:

Žemiau pateikti praktinės veiklos pavyzdžiai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nenurodo konkretaus modelio, kurio turėtų laikytis visos mokyklos, tačiau jie yra įkvepiantys ir įdomūs bei verti dėmesio.

Italijos Piacenzos miesto jungtinės mokyklos Direzione Didattica Ottavo Circolo, kurią sudaro ikimokyklinio ir dvi pagrindinio ugdymo įstaigos, mokiniai labai skirtingi. Didžiausią dėmesį skirdama įtraukimui ir remdama mokinius, turinčius įvairių mokymosi poreikių, lyderių komanda kartu su direktoriumi, pavaduotoju ir personalo atstovais įdiegė duomenų rinkimo ir jų panaudojimo procesą, kad išsiaiškintų mokinių poreikius, galimus veiksmus ir mokytojų bei darbuotojų profesinio tobulėjimo perspektyvas.

Šis sprendimų priėmimo procesas yra decentralizuotas ir suteikia konkrečias galimybes mokytojams prisidėti, daryti įtaką bei kelti mokyklos tikslus naudojantis organizuotu ir gerai struktūrizuotu mechanizmu. Mechanizmas apima aiškų procesą, kurį įdiegė mokyklos vadovybė, kad darbuotojai būtų visiškai įsitraukę į mokyklos veiklų peržiūrą, analizę ir planavimą. Mokykla renka duomenis, o jos nariai diskutuoja tarpusavyje, kad susitartų dėl mokyklos pedagoginių prioritetų, kuriems skiriamas ir specialus biudžetas, gaunamas iš regionų finansavimo.

Lyderių komanda ir darbuotojai yra susiskirstę į darbo grupes pagal sritis (dalyko, amžiaus grupių, specialiuosius poreikius ir pan.). Kiekviena darbo grupė atlieka tyrimą, kurio metu jų prašoma išanalizuoti, kokios yra geriausios praktinės veiklos, kad jie galėtų siekti mokyklos misijos ir vizijos, kokia yra efektyviausia veikla ir kaip ji atitinka mokyklos viziją.

Analizė atliekama keliais etapais:

  • Kiekviena darbo grupė susipažįsta su atitinkamais dokumentais, mokinių pasiekimais bei poreikiais ir įvertina veiklas bei mokymus, kurie buvo organizuoti, siekiant spręsti konkrečias problemas.
  • Kiekviena darbo grupė išskiria mokyklai svarbias sritis ir įvertina, kurie sprendimai bei veiklos atitinka į mokinį orientuotą požiūrį.
  • Pabaigoje kiekviena darbo grupė atsižvelgdama į surinktus duomenis pateikia mokyklai svarbių sričių sąrašą.

Lyderių komanda surenka visų darbo grupių rezultatus ir pasiūlo darbo planą. Šis pasiūlymas pristatomas darbo grupėms (pvz., mokytojų ir pedagoginio personalo), kad visi galėtų diskutuoti ir aptarti pasiūlymą. Mokytojai aptaria užduotis ir įvairių sričių veiklas, kad planas būtų suderintas su mokytojų nuomone ir atsiliepimais. Visam mokyklos personalui pritarus planui ir jį patvirtinus, visus metus mokytojai dirba komitetuose, siekdami palaikyti ir įgyvendinti priimtą darbo planą.

Prancūzijos Trappes miesto profesinėje mokykloje Lycée des Métiers Louis Blériot pedagoginis personalas ir lyderių komanda glaudžiai bendradarbiauja siekdami sustiprinti mokinių akademinius rezultatus bei užkirsti kelią dažnai pasitaikančiam iškritimui iš mokyklos. Mokykla sukuria veiksmų planą, kuriuo vadovautis kviečiami visi mokytojai. Pagal savo techninius įgūdžius ir interesus mokytojai turi galimybę imtis tam tikros veiksmų plano srities ir prisidėti prie mokyklos tikslų įgyvendinimo.

Panašiai kaip Ottavo Circolo, Lycée des Métiers Louis Blériot pasidalytos lyderystės veiklas palaiko bei įgyvendina vadovavimo komitetai ir tarybos. Pedagoginiai darbuotojai aktyviai dalyvauja mokymo komitetų ir sprendimų priėmimo procesuose. Komitetai – tai mokyklos valdyba, kurios sprendimų priėmimo procese kartu dalyvauja ir oficialūs mokyklų vadovai. Komitetų sudėtis bei veikla kinta, jie sudaromi atsižvelgiant į mokytojų pasiūlymus ir programos poreikius. Mokytojai gali siūlyti kandidatus ir temas, kurios bus svarstomos komitete. Mokytojai ir mokyklos darbuotojai yra raginami jungtis prie komitetų ir prisidėti prie jų veiklos savo žiniomis bei patirtimi. Kiekvienas komitetas siūlo veiksmų planą ar tam tikrą veiklą, kurią vėliau peržiūri direktorius ir lyderių komanda. Nors direktorius yra teisiškai atsakingas už sprendimų priėmimo procesą ir lyderystę mokykloje, akivaizdu, kad jis visiškai pasikliauna ir pasitiki pedagoginiu personalu, skatindamas aktyvias diskusijas ir dalyvavimą komitetuose bei projektuose, kurie savo ruožtu suteikia galimybę visų pakopų mokytojams prisidėti savo įgūdžiais ir žiniomis prie mokinių mokymosi pažangos.