article image

Žiedinės ekonomikos mokymas integruoja aplinkosaugos veiklas mokyklose

Žiedinės ekonomikos samprata - tai naujas požiūris į tvarumą. Šis požiūris yra pagrįstas gamtos pasauliu, kuriame viskas laikoma ištekliu kitai maisto grandinės jungčiai be atliekų.

Žiedinės ekonomikos samprata meta iššūkį dabartiniam linijiniam gamybos ir vartojimo modeliui. Linijinį modelį sudaro šie 4 žingsniai:

  • Imama iš gamtos;
  • Pagaminamas produktas;
  • Produktas panaudojamas;
  • Šalinamos atliekos, kurios dažnai teršia mūsų išteklius.

Šis modelis sukūrė ekonomiką, kuri labai priklauso nuo energijos ir kitų išteklių naudojimo gamyboje, produktų tiekime ir paslaugų teikime. Taip kenkiama gamtai, kurios dalimi mes esame ir nuo kurios priklausome, kad patenkintume savo kasdieninius poreikius.

Ugdant supratimą apie žiedinę ekonomiką svarbiausia gilinti žinias, puoselėti vertybes ir formuoti požiūrius, nusistatymus bei elgsenas, kurie skatintų imtis pozityvių veiksmų ir vestų link gyvenimo būdo „be atliekų“. Mokyti apie žiedinę ekonomiką galima pradėti nuo bet kurios aplinkosauginio ugdymo iniciatyvos, pavyzdžiui, energijos taupymo, atliekų rūšiavimo, biologinės įvairovės studijų, klimato pokyčių ir pan.

Jei mokykloje mokote imtis tvarių veiksmų, žiedinės ekonomikos samprata padeda įveikti dabartinius aplinkosaugos iššūkius. Ji atveria galimybę modeliuoti žiedinės ekonomikos, kaip „visos mokyklos“, sąvokas ir principus, siekiant sustiprinti darnaus pasaulio viziją. Bet kuri mokykla, pasitelkusi šiek tiek kūrybinio mąstymo, gali lengvai imtis veiksmų, kurie padėtų skatinti žiedinę ekonomiką. Siekiama atkartoti natūralius procesus, kad būtų kuriami ištekliai, o ne atliekos. Reikia kritiškai įvertinti ir peržiūrėti visus į mokyklą patenkančius išteklius bei stebėti, kur jie panaudojami, ir kuo tampa, kai yra nebenaudojami. Peržiūrėję sužinosite, kaip galite:

  1. Paprasčiausiai pakeisti savo vartojimo įpročius, kad neliktų atliekų. To galima pasiekti naudojantis produktais ar paslaugomis, kurie yra patvarūs, sukurti iš perdirbtų medžiagų ir kuriuos galima pataisyti.
  2. Atskirti biologinius išteklius, kurie gali būti natūraliai kompostuojami, ir elementus, kuriuos galima grąžinti į natūralią formą, nuo kitų išteklių, kuriuos galima pakartotinai panaudoti ar perdirbti. Medžiagos, pavyzdžiui, metalai ir plastikas, gali būti pakartotinai panaudoti kitiems daiktams gaminti.
  3. Norint sumažinti priklausomybę nuo anglies ir kito iškastinio kuro, vartoti atsinaujinančią energiją. Atminkite, kad dirbdami rankomis ar kojomis, taip pat vartojate atsinaujinančią energiją.

Šie veiksmai prisideda prie žiedinio vartojimo:

  1. Atsisakykite daiktų, kurių jums nereikia ir kurių negalima perdirbti.
  2. Sumažinkite vartojimą. Pagalvokite apie mainus, nuomą ar skolinimąsi užuot pirkę.
  3. Naudokite pakartotinai ir prailginkite daiktų naudojimo laiką pataisydami juos, atnaujindami ir pertvarkydami.
  4. Perdirbkite daiktus iš metalo, popieriaus, plastiko…

„Žiedinė

Pavyzdžiui, mokiniai gali detaliau panagrinėti vieną iš įprastų ir jiems gerai žinomų produktų - popierių. Jie gali užduoti sau šiuos klausimus, kad įvertintų, kiek jų veikla skatina žiedinį vartojimą:

  1. Ar popieriniai daiktai pagaminti iš perdirbto popieriaus?
  2. Kur galima sumažinti arba visiškai atsisakyti popieriaus naudojimo?
  3. Ar produktai pažymėti tvarumo ženklu, pavyzdžiui, miškų priežiūros tarybos (ang., FSC)?
  4. Kur dedamos panaudotos knygos, gal jos perduodamos kitai studentų grupei?
  5. Kaip ir kur galima pakartotinai naudoti jau panaudotą popierių ar saugiai jį utilizuoti?

Peržiūrėjus visus savo vartojimo pasirinkimus, galima prisidėti prie žiedinės ekonomikos plėtros. Prisiminkite, ką sakė Albertas Einšteinas: „Mes negalime išspręsti savo problemų tuo pačiu mąstymu, kuris jas sukūrė“.

Aplinkosaugos švietimo fondas įgyvendina žiedinės ekonomikos skatinimo eko-mokyklų projektą (E-SPACE).

Daugiau apie projektą sužinosite apsilankę https://www.ecoschools.global/espace

Pramod Kumar Sharma, aplinkosauginio švietimo fondo vyresnysis direktorius