Iniciatyva „Move2Learn, Learn2Move“. Neigiamas šalutinis transporto poveikis: koks jis?

Transportas yra gerai veikiančios ekonomikos pagrindas. Jis leidžia žmonėms ir prekėms judėti ten, kur jie turi nuvykti ar būti pristatyti. Be to, jis leidžia pasiekti vietines poilsio, švietimo ir medicinos infrastruktūras.

Tačiau transportas sukelia ir neigiamą poveikį žmonėms bei aplinkai, kuris yra vadinamas „neigiamu šalutiniu poveikiu“. Šio neigiamo šalutinio poveikio pobūdis ir mastas priklauso nuo naudojamos transporto priemonių rūšies.

  • Pats akivaizdžiausias ir tiesioginis, žinoma, yra nelaimingi atsitikimai, sukeliantys sužeidimus ir kartais mirtis. Pagal statistinius duomenis kai kurios transporto priemonės yra pavojingesnės už kitas. Privačios mašinos, pavyzdžiui, sukelia daugiausia nelaimingų atsitikimų kelyje. 
  • Kitas neigiamas transporto poveikis yra eismo kamščiai, kurie brangiai kainuoja dėl prarastos apyvartos ar vėlavimo sukeltų papildomų išlaidų bei streso. Čia ir vėl kelių transportas labiau kenčia nuo kamščių nei kitos transporto rūšys.
  • Triukšmas - dar vienas akivaizdus neigiamo poveikio pavyzdys. 
  • Prastą oro kokybę su poveikiu žmonių sveikatai taip pat sukelia transportas dėl azoto oksidų ir kietųjų dalelių, esančių iškastinio kuro sudėtyje, ypač dyzelino. Iš tiesų, dėl prastos oro kokybės įvyksta daugiau pirmalaikių mirčių, nei dėl nelaimingų atsitikimų.
  • Išmetamųjų CO2 dujų kiekis, kuris yra atsakingas už klimato pokytį, didžiąja dalimi irgi kyla dėl transporto. Be to, dujos išsiskiria ir gaminant transporto priemones, o neigiamas poveikis susijęs ir su erdve, skiriama keliams, bėgiams, aerouostams ir pan.

Kaip jį pamatuoti?

Keletas metodikų gali padėti mums išmatuoti visus šiuos skirtingų transporto priemonių sukeliamus neigiamus šalutinius poveikius. Vis dėlto, tai nėra lengva ir nėra vieno visų pripažinto bendro matavimo būdo. Lengviausia išmatuoti išmetamųjų CO2 dujų kiekį. Todėl mes ir pasirinkome būtent šį kriterijų, siekdami užtikrinti, kad jūsų naudojamų transporto priemonių išmetamųjų CO2 dujų kiekis būtų protingas. Štai, kaip tai veikia.

Kiekviena transporto priemonė vienam keleiviui išskiria tam tikrą kiekį CO2 dujų gramais vienam kilometrui: traukiniai 14 g (= mažiausia tarša), autobusai - 68 g, vidutinio dydžio keltai - 86 g, maži keltai - 258 g, o lėktuvai - 285 g (= didžiausia tarša). 

O kaip dėl jūsų kelionės išmetamųjų dujų kiekio?

Agentūra, kuri padės jums ir nupirks bilietus, turės užtikrinti, kad vidutinis jūsų kelionės išmetamųjų CO2 dujų kiekis iš esmės(*) neviršytų 200 g CO2 dujų vienam keleiviui per kilometrą. Tai reiškia, kad keliauti vien tik lėktuvu iš esmės(*) nebus galima ir kad reikės naudotis ir kitomis transporto priemonėmis.

Štai praktinis pavyzdys: jei jūs kelionės pradžioje 30 km važiuojate autobusu, po to 500 km lėktuvu ir užbaigiate 300 km kelionės traukiniu, jūsų vidutinis išmetamų CO2 dujų kiekis bus: ((30 x 68 g)+ (500 x 285 g) + (300 x 14 g)) / (30 + 500 + 300) = 179 g/km. Tai leidžiamas kiekis, nes jis neviršija 200 g/km ribos.

(*) tam tikrais atvejais bus leidžiamos tam tikros išimtys – skaitykite konkurso taisykles.

  • Administration